Per pinigus valdantieji nebemato medžių

Dar 2021 metų lapkritį Lietuvos Respublikos Seimo nariai iš Lietuvos regionų partijos – Jonas Pinskus ir Andrius Palionis, inicijavo ir parengė Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio pakeitimo projektą. Juo buvo siūloma valstybiniuose parkuose esančiuose miškuose uždrausti atvejinius ir plynuosius kirtimus. Teiktas projektas turėjo labai aiškų tikslą – išsaugoti ir gausinti Lietuvos miškus. Pasiūlymas buvo pateiktas

Antradienį Seimo plenarinėje posėdžių salėje parlamentarai apsvarstė 2024 m. biudžeto projektą bei grąžino jį Vyriausybei tobulinti. Kažkokie pokyčiai jame yra tikėtini, tačiau įvertinęs biudžeto pristatymą bei žiūrėdamas į ateitį, Lietuvos regionų partijos pirmininkas Jonas Pinskus optimizmu netryško. „Man skaudžiausia ir jautriausia tema yra keliai, kadangi būtent jie daro bene didžiausią įtaką regionų socialiniam-ekonominiam atsigavimui. Na

Prabėgusią savaitę Prezidentūroje vyko Regionų forumas, kuriame pagrindinis dėmesys buvo skirtas krašto kelių būklės aptarimui. Deja, Lietuvos regionų partijos pirmininko Jono Pinskaus teigimu, sprendimus priimantys ar už kelius atsakingi asmenys pažvelgti į šią problemą plačiau vis dar nesugeba. Pasak jo, kalbėjusieji forume bėdavojo dėl prastų Lietuvos kelių, minėjo Lenkiją, kaip susitarę kartojo, kad reikia daugiau

Kelininkai neslepia, kad Lietuvos kelių ir kitos, kritiškai svarbios infrastruktūros būklė yra… kritinė. Nepaisant to, tiek Seimo valdantieji, tiek premjerės Ingridos Šimonytės vadovaujama šalies Vyriausybė į šią problemą linkę žiūrėti atsainiai. Reikiamo finansavimo keliams, tiltams ir viadukams iš kitų metų biudžeto taip pat, bent kol kas, nenorima skirti. Toks aplaidumas, Lietuvos regionų partijos pirmininko Jono

Po pirmojo naujai išrinkto Lietuvos regionų partijos prezidiumo posėdžio partijos pirmininkas Jonas Pinskus apibendrino susitikimo rezultatus. „Mes ruošiamės kitąmet artėjantiems trims ypatingai svarbiems rinkimams. Lietuvos Respublikos prezidento, į kuriuos partija iškėlė Kazlų Rūdos mero Manto Varaškos kandidatūrą. Lietuvos Respublikos Seimo bei Europos parlamento. Kandidatai į šias dvi institucijas bus įvardinti gruodžio mėnesį įvyksiančiame partijos posėdyje.

2021 metų rudenį Vilniuje buvo iškilmingai atidaryta Taivano, o ne Taipėjaus atstovybė. Visame pasaulyje tik Lietuva ryžosi tokiam žingsniui, kuris netruko sulaukti Pekino reakcijos ir mūsų šalis „dingo“ iš Kinijos prekybos žemėlapių. Nepaisant Lietuvos patiriamų šimtamilijoninių nuostolių ir nesulauktų žadėtų investicijų iš Taivano, valdantieji toliau laikosi to, ką jie patys vadina „vertybine politika“. Dar daugiau,

Lietuvos švietimo ir ugdymo įstaigos penktadienį nuo pat ryto sulaukė daugybės grasinimų apie tai, jog pastatai užminuoti ir bus susprogdinti. „Nuo 6 val. ryto gauta 140 laiškų rusų kalba grasinant susprogdinti mokyklas ir darželius įvairiuose šalies miestuose“, – Eltai sakė Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis. Vėliau policijos atstovas patikslino, kad laiškų su grasinimais susprogdinti švietimo

Spalio 26 dieną Seimas planuoja priimti galutinį įstatymą nekilnojamojo turto apmokestinimui. Šiuo įstatymu ne tik bus apmokestinami absoliučiai visi būstai, įskaitant vienintelį turimą, bet ir… drastiškai sumažinami mokesčiai turtingiems turto valdytojams. Socialiniuose tinkluose teigiama, kad mokestis būtų taikomas nuo medianų, kurios gautos prie turto priskyrus šiltnamius ir sandėliukus bei garažus, o gautą medianą pritaikant kaip

Tokie ženklai ir duobės netrukus gali tapti daugelio Lietuvos miestų ir miestelių kasdienybe, Elta nuotr,

Vyriausybės parengtą kitų metų biudžetą įvertinę kelininkai nustėro. Pasak jų, pasirinkimas akivaizdus – arba politikams teks skirti keliams daugiau pinigų, arba spręsti, kokių svarbiausių kelių ar tiltų statybas jau artimiausiu metu teks stabdyti. Premjerė Ingrida Šimonytė, užuot pagalvojusi apie papildomą finansavimą, pareiškė, kad yra nusiteikusi diskusijai. Visgi, matant, kaip premjerė „moka girdėti“ kitaminčius, diskusijos baigtį

Kadangi Lietuvos pašto vykdoma reforma ir toliau kelia daug aistrų bei klausimų, pakomentuoti tai, kas šiuo metu vyksta, buvo paprašyta pačios institucijos. Lietuvos paštas, ne taip, kaip kokia nors Molėtų savivaldybė, į užklausą atsakė operatyviai, tačiau abejonių dėl reformos tikslingumo vis tiek liko. Pirmiausia Lietuvos paštas nurodė, kad jis neturi jokių išskirtinių sąlygų siuntų pristatymo