Lietuvos - Baltarusijos pasienis

J. Pinskus: Eilinė „bizūnais“ mojuojančių valdančiųjų dovanėlė Rusijai

Reaguodama į Lietuvos valdžios sprendimą uždaryti dar du pasienio patikros punktus, Baltarusija nuo kovo 14 d. uždraudė ne tik dalies lietuviškų prekių importą, bet ir apribojo kitose šalyse pagamintų prekių vežimą per paskutinius du veikiančius pasienio patikros punktus – Medininkų ir Šalčininkų.

Valdiški ekonomistai teigia, kad esą nuostoliai Lietuvos ekonomikai nebus dideli, tačiau vežėjai ir skaičiai sako ką kitą. Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ generalinis sekretorius Vytautas Milėnas neslėpė, kad nors su Baltarusija dirbo nedidelė dalis vežėjų, juos tokie ribojimai paveiks labai skaudžiai. Taip pat asociacijos vadovas prognozavo, kad labai gali būti, jog netolimoje ateityje Baltarusijos rinka bus galutinai prarasta bei neslėpė, jog dalis įmonių turės užsidaryti.

„Lietuvos institucijos teigia, kad taip siekiama spręsti nacionalinio saugumo, kontrabandos, tarptautinių sankcijų pažeidimų problemas. Niekas nesiginčija, kad šalies saugumu būtina rūpintis, tačiau tai kažkodėl vėl bandoma daryti mokesčius mokančių eilinių piliečių sąskaita, nes baltarusių atsakas skaudžiausiai paveiks būtent juos. Be to, pasaulinė praktika rodo, kad tiek nelegalai, tiek interventai veržiasi į kaimynines šalis ne per patikros punktus, o per silpniausias ir prasčiausiai apsaugotas sienos vietas. Todėl karybos specialistai ir pabrėžia, kad norint užtikrinti šalies saugumą, būtina stiprinti jos sienų apsaugą ir daugiau dėmesio skirti teritorinės gynybos priemonėms, o mūsų valdžia saugumu „pasirūpino“ daugiau negu 150 mln. eurų išleidusi nesunkiai įveikiamai vielinei tvorai“, – akivaizdžius dalykus priminė Lietuvos regionų partijos pirmininkas Jonas Pinskus.

Visgi, pasak jo, nors saugumo stiprinimo kryptys yra aiškios, tai padaryti tampa vis sunkiau.

„Valdantieji, kurie dar neseniai prašė „daugiau galios Lietuvai“, šiandien neslepia, kad krašto gynybai trūksta lėšų. O kaip jų gali netrūkti, jeigu iš Krašto apsaugos ministerijos niekaip nesugebama išgyvendinti „auksinių šaukštų“ viruso, todėl bandžiusiam su juo kovoti Arvydui Anušauskui buvo pasiūlyta palikti ministro postą. Pats jis teigė, nusprendęs trauktis suprasdamas, kad šiuo sudėtingu laikotarpiu nemažėjant grėsmėms tolimesniam KAM darbui ir kariuomenės stiprinimui priimamiems sprendimams reikalingas premjerės politinis palaikymas.

Bendrą padėtį blogina ir ekonominė šalies situacija, dėl kurios Lietuvos verslai užsidaro arba keliasi į užsienį. Mane tik stebina, kad apie esamų mokesčių didinimą ar naujų įvedimą prabilusi Vyriausybė tuo pat metu žarsto šimtamilijonines dovanėles Rusijai, – dar vieną nemalonų dalyką priminė Seimo narys. – Pirma URM vadovo Gabrieliaus Landsbergio iniciatyva rusams atiteko kalio trąšų tranzitas, dabar jiems atsiveria naujos galimybės. Turimomis žiniomis, draudžiamų lietuviškų prekių Baltarusija iš viso neįsileis, o gaminamas trečiose šalyse bus galima įvežti tik per kitų valstybių sienas. Tai reiškia, kad Lietuvos įmonių turėtą nišą netrukus užims kiti. Greičiausiai – rusai ir kinai, su kuriais Minskas palaiko gerus santykius.“

Kiek tai gali kainuoti Lietuvai, šiandien, pasak J. Pinskaus, dar sunku prognozuoti, bet praradimai bus dideli.

„Kalbant skaičiais, Valstybės duomenų agentūros duomenimis, šių metų sausį į Baltarusiją produkciją eksportavo 594 Lietuvos įmonės, o eksportas sudarė 2,8 proc. viso šalies eksporto. Per šių metų pradžią į kaimyninę šalį eksportuota prekių už 87,6 mln. eurų. Lietuvos eksportas į Baltarusiją pernai siekė 1,7 mlrd. eurų. O kur dar kelių mokesčiai, transporto aptarnavimas, degalai ir mokesčiai, kuriuos mokėjo minėtos įmonės? Dabar didžioji šių pinigų dalis atiteks kitoms šalims, kadangi, kaip įrodė trąšų tranzitas, „šventa vieta tuščia nebūna“, – pabrėžė Lietuvos regionų partijos pirmininkas. – Artėja rinkimai, tad valdančioji konservatorių, liberalų ir laisviečių koalicija į juos drąsiai gali eiti su šūkiu – Lietuva be miškų, be kelių, be mokyklų, be smulkaus verslo ir be ateities. Nes būtent jis tiksliausiai apibūdina visą ligšiolinę „geriausia, kas nutiko Lietuvai“ veiklą.“