J. Pinskus: gynybos srityje pasigendu kompleksinių sprendimų

Šalies valdantiesiems vis garsiau kalbant apie galimą karinį konfliktą ir būtinybę jam ruoštis, Lietuvos regionų partijos pirmininkas Jonas Pinskus teigia pasigendantis kompleksinių sprendimų.

„Nors Lietuvoje užsibrėžtas tikslas sukurti tinkamą priedangų tinklą, net jo realizavimas susiduria su iššūkiais. Lapkričio 17 d. duomenimis, pateiktais Vidaus reikalų ministerijos, šalyje iš viso yra 3220 priedangų. Vietos jose užtektų apie 850 tūkst. arba 30 proc. šalies gyventojų. Kiekviena savivaldybė įvardija skirtingas priedangų plėtros problemas – lėšų trūkumą, išnaudotas galimybes ir gyventojų pasipriešinimą – bet viską vienija tai, kad civilių gyventojų sauga palikta jų pačių atsakomybei, – pesimistiškai situaciją įvertino J. Pinskus. – Nors, tam tikra prasme, gal ir nėra blogai, kad neskubama šiaip jau į kairę ir dešinę taškomų pinigų leisti priedangoms. Viena vertus, Gaisrinės ir civilinės saugos specialistas Saulius Zabulėnas abejoja, kad visi spėtų pasinaudoti net ir jau esančiomis. Kita – a.a. karybos srities specialistas, pulkininkas Zenonas Vegelevičius teigė, kad žmonių apsaugai būtinos ne priedangos, o rimtos slėptuvės. Deja, mūsų dienomis naujų niekas nebestato bei baigia sunaikinti dar esančias.“

Politiko nuomone, valdžia privalo galvoti ne tik apie kariškius, bet ir apie civilius gyventojus.

„Perkami tankai, kita puolamoji technika, planuojami nauji kariniai miesteliai, tačiau pasigendu dėmesio paprastiems žmonėms, kuriems, karo atveju, tektų ne ką mažesni išbandymai. Galvojant apie juos, būtina tiek imtis priemonių dar esamų karinių slėptuvių išsaugojimui, tiek skatinti jas, o ne spąstais galinčias tapti priedangas, įrengiančius privačius ir juridinius asmenis. Nes ką gins kariai, jeigu nebeliks paprastų piliečių? – retoriškai teiravosi J. Pinskus. – Taip pat, karybos specialistų vertinimu, Lietuvai žymiai aktualesni negu tankai yra dronai ir efektyvi priešlėktuvinė gynyba. Tiek Ukrainos, tiek Izraelio pavyzdžiai aiškiai rodo, kad jos nesant nesaugūs tampa bet kokie antžeminiai objektai, būtų tai karinė technika ar infrastruktūra.“

Kitu kritiškai svarbiu veiksniu konflikto atveju, pasak Lietuvos regionų partijos pirmininko, taptų medicininė pagalba.

„Kalbama apie pavojų ir tuo pat metu naikinamos regioninės ligoninės ir gydymo įstaigos, siekiant visą mediciną sukoncentruoti didžiuosiuose miestuose. Šito niekaip negaliu suprasti, nes visiems aišku, kad karo atveju pirmieji bus atakuojami didieji miestai, o regionai išliks sąlyginai saugūs. Be to, didžiuosiuose medicininiuose kompleksuose operacinės įkuriamos viršutiniuose aukštuose, tad per apšaudymus ar antskrydžius jos tikrai nukentėtų, – priminė J. Pinskus. – Ir visai kitaip šiame fone atrodo nedidelės regioninės ligoninės, kuriose operacinės galėtų veikti net rūsiuose. Tai gal, bent jau kol geopolitinė situacija nėra pati geriausia, užuot leidusi pinigus naujiems, brangiai kainuojantiems projektams be aiškios pabaigos ir įvairioms pseudoreformoms, valdžia pagaliau pripažins savo klaidas ir ims jas taisyti? Tarkim, pasirūpins slėptuvėmis ir, užuot uždariusi, sustiprins nemažą potencialą turinčias regionines gydymo įstaigas. Dabar tam dar turime laiko, kurio, konflikto atveju, tikrai nebeliks.“