Taivano skaitmeninių reikalų ministrė Audrey Tang ir ministrė Aušrinė Armonaitė

J. Pinskus: kur Lietuvą atvedė trumparegiška užsienio politika

Pastarosiomis dienomis išaiškėjo, kad Europos Sąjungos, Jungtinių Amerikos Valstijų ir Taivano įmonių gaminiai, reikalingi ir naudojami karinėje pramonėje, nepaisant sankcijų ir garsių kalbų, toliau sėkmingai keliauja į Rusiją.

Per praėjusius metus, agentūros „Bloomberg“ duomenimis, iš Vakarų Rusija įsigijo mikrolustų už maždaug 1,7 mlrd. JAV dolerių.

„The Reporter“ ir „The Insider“ atliktas tyrimas atskleidė, kad iš Taivano įsigyta metalo apdirbimo staklių už beveik 30 mln. JAV dolerių.

Gamintojus bandoma ginti teigiant, kad jie esą nežinojo, kam keliauja jų prekės ir patys sankcijų nepažeidė.

Visgi aš netikiu, kad įmonės, o juo labiau – užsienio šalių žvalgybos, nepastebėjo, kad uždraudus prekybą su Rusija, suintensyvėjo prekyba su jos kaimynystėje esančiomis šalimis. Juolab XXI amžiuje tikrai galima atsekti krovinių ir prekių judėjimą.

Tokių dalykų galėjo nesuprasti nebent mūsų valdančioji koalicija – konservatoriai, liberalai ir laisviečiai – kurie džiaugėsi tiek „nugalėję“ Kiniją, tiek stiprino santykius su Taivanu, kurio nepriklausomybės nepripažįsta net JAV.

Įdomu, kaip šiandien, paaiškėjus tokiai informacijai, jaučiasi pagrindiniai Taivano draugai? Gal jau rengiasi „nugalėti“ reeksportą į Rusiją vykdančias Turkiją ar Jungtinius Arabų Emyratus?

Abejoju, kad jie pripažins savo strategines klaidas, be faktas liek faktu – kol Lietuva kalbėjo apie vertybes, likęs pasaulis ieškojo praktinės naudos.

Todėl šiandien mes ne tik neturime žadėtos Taivano gamyklos, bet ir sulaukėme naujų Kinijos sankcijų bei tapome pasaulio pajuokos objektu.

Jokiu būdu nesakau, kad reikia nuolaidžiauti Rusijai, bet ši situacija tik dar kartą įrodo, kad ekonomikai ar užsienio politikai turi vadovauti šias sritis išmanantys asmenys, gebantys savo veiksmus derinti su partneriais.