Buvusi ir esamas ŠMSM vadovai

J.Pinskus: Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos tikslas – bemokslė Lietuva?

Per šios kadencijos Seimą, Lietuva turėjo du švietimo, mokslo ir sporto ministrus. Buvusi ministrė Jurgita Šiugždinienė pareigas paliko kilus vadinamajam „čekiukų“ skandalui.

Dabartinis ministras Gintautas Jakštas pasižymėjo tuo, kad nežino, kiek yra lyčių, siekė uždaryti rusakalbių (bet ne kitų tautinių mažumų) mokyklas, o šiomis dienomis viešai atsiprašė vienuoliktokų. Taip jis sureagavo moksleivių planuotą protestą ir į pasipiktinimą dėl neseniai vykusio matematikos B lygio žinių Tarpinio patikrinimo (TP), po kurio buvo suabejota dėl užduočių kokybės.

Beje, kad kažkas panašaus nutiks, socialinių tinklų vartotojai perspėjo dar prieš patikrinimą. Vilniaus universiteto docentas, matematikos mokslų daktaras Dainius Dzindzalieta, 2018 m. pats ruošęs matematikos brados egzaminą, atliko išsamią situacijos analizę ir nustatė, kad:

  1. Mokiniai neturėjo nė vieno vadovėlio, parengto pagal naują programą;
  2. Dalis temų yra naujos ir net mokytojai nežino, kaip jas mokyti, nes vėlgi nėra vadovėlių;
  3. Dalis temų programoje yra suformuluotos su rimtomis logikos ir matematikos klaidomis. Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) atstovai seminaruose aiškino, kad naujų temų TP „turbūt nebus“ ir patarė į šias problemas nekreipti dėmesio, o patys nesugebėjo ištaisyti klaidų;
  4. Programos autoriai sugebėjo į TP programą neįtraukti vienos temos (trigonometrinių funkcijų temos nėra Tarpinio patikrinimo matricoje). Dalis mokytojų vaikus ruošė šiai temai, dalis tos temos nemokė. NŠA aiškino, kad ta tema vis tiek bus TP. Susidaro įspūdis, kad NŠA Tarpinio patikrinimo matrica yra nesvarbi;
  5. Vyko daug NŠA seminarų, kuriuose net jų rengėjai nežinojo tiksliai, koks bus tas Tarpinis patikrinimas. Naujai į NŠA atėjęs dirbti Valdas Vanagas ne kartą seminaruose keitė nuomonę, nes paprasčiausiai dar nebuvo susipažinęs su TP rengimo tvarka;
  6. Per pusmetį nebuvo surengtas nė vienas bandomasis TP;
  7. Per pusmetį buvo duotas tik vienas Tarpinio patikrinimo pavyzdys su 15 klausimų, todėl beveik visos Lietuvos mokytojai pagal tą vieną pavyzdį vaikus ruošė visą pusmetį;
  8. Sausio mėnesį NŠA apgavo mokinius surengdami TP bandymą. Jau po jo mokiniai sužinojo, kad jie dalyvavo ne Tarpinio patikrinimo bandyme (užduotys buvo tik iš B lygio), o tiesiog testavo sistemą, ar ji atlaiko didelius sistemos apkrovimus.

Iš karto po TP, kuris patvirtino visas matematiko prognozes, jis nurodė, kad „viena didžiausių Tarpinio patikrinimo bėdų yra skaidrus mokinių vertinimas. Mokiniai po egzamino ne tik nemato, kur suklydo, bet net nežino, kokius atsakymus jis parašė egzamino metu.“

„Matant, kas vyksta, kyla paprastas klausimas – už ką gauna pinigus šios kadencijos švietimo, mokslo ir sporto ministrai, jeigu vaikai nėra ne tik tinkamai paruošiami Tarpiniams patikrinimams, bet ir nėra aprūpinami vadovėliais? Nors gal ministrams ir duota tokia užduotis – per savo kadenciją neigiamai paveikti kaip galima daugiau vaikų ir jų tėvelių, kad vėliau jie nebenorėtų galvoti apie jokius mokslus ir mes taptume beraščių tauta? Nes beraščius lengviau ir paprasčiau valdyti?“ – situaciją Lietuvos švietimo sistemoje apibendrino Lietuvos regionų partijos pirmininkas Jonas Pinskus.