J. Pinskus: valdančiųjų antiregioninė politika jau duoda vaisių

Lietuvos savivaldybių visuomenės sveikatos stebėsenos rodiklių analizė rodo, kad didžiuosiuose miestuose gyventojai vidutiniškai gyvena ilgiau ir daugeliu atveju gyvenimo trukmė juose ilgėja, kai mažuosiuose miestuose gyvenama vis trumpiau.

Palyginimui, Širvintų rajono savivaldybės gyventojų vidutinė gyvenimo trukmė 2022 metais siekė 73,5 metus ir buvo 4,4 metais trumpesnė nei tų, kurie gyvena Vilniuje. Per šešerius metus Širvintose vidutinė gyvenimo trukmė sutrumpėjo 1,3 metų, Vilniuje per tą laiką pailgėjo 0,1 metais, nurodė „Širvintų laikraštis“.

Analogiška situacija fiksuojama ir kitose savivaldybėse: vidutinė gyvenimo trukmė pernai Kaune siekė 77,7 metus, Klaipėdoje – 76,2 metus, Šiauliuose – 76,9 metus, Panevėžyje – 78,2 metus, kai tuo pat metu tik 72,8 metus vidutiniškai gyveno Kalvarijų, 72,6 – Pagėgių, 72,3 – Visagino, 72,2 – Pakruojo, 72,1 – Lazdijų ir Šalčininkų, 72 – Kazlų Rūdos bei tik 70,8 – Varėnos gyventojai.

Lietuvos regionų partijos pirmininko Jono Pinskaus nuomone, minėta aplinkybė yra ne kas kita, kaip dar vienas, vis akivaizdesnis, regionų žlugdymo įrodymas.

„Manau, kad pagrindinė tokios, vis labiau ryškėjančios takoskyros tarp regionų ir didžiųjų miestų priežastis yra gyvenimo kokybė. Ši sąvoka yra kompleksinė ir apima tokių veiksnių, kaip medicininė priežiūra, socialinė globa, saugumas bei socialinės atskirties mažinimas, visumą, – nurodė politikas. – Kalbant konkrečiau, regionai paliekami be medicininės priežiūros ar gerontologijos įstaigų, todėl kenčia vyresnio amžiaus žmonių gyvenimo kokybė. Mažėjant bendram regionų gyventojų skaičiui, mažėja ir čia teikiamų paslaugų apimtys, kas taip pat neigiamai veikia jų gyventojus bei stabdo verslų investicijas. Vidaus reikalų ministerija prastūmė reformą, po kurios regionuose, tikėtina, sumažės policijos pareigūnų, kurių ir taip trūksta, tad prie bendrų problemų prisidės ir nesaugumo jausmas. Naikinami viešojo transporto maršrutai paraleliai per mokesčių kėlimą taikant žmones palikti be asmeninio transporto ir t.t. Visa tai mažina regionų kaip gyvenamosios vietos patrauklumą, todėl jauni žmonės iš jų stengiasi išvykti, o likę – gyvena vis trumpiau.“

Nepaisant įvardintų problemų, į ateitį politikas buvo linkęs žiūrėti optimistiškai.

„Ne kartą esame akcentavę, kad Lietuva bus stipri tik tuomet, kai, visomis prasmėmis, bus stiprūs regionai. Šiandien padėtis nėra gera, bet ji dar netapo nepataisoma. Juolab kad kaip rodo sektini pavyzdžiai, tai padaryti įmanoma: atskiros savivaldybės, savo kompetencijų ir galimybių ribose, minėtas problemas bando spręsti, tačiau yra sričių, kurioms būtina jei ne valdžios pagalba, tai bent jos pritarimas. Iš dabartinių valdančiųjų jo, manyčiau, nebesulauksime, bet norisi tikėti, kad po naujų, jau kitąmet vyksiančių Seimo rinkimų suformuota Vyriausybė nebežiūrės į regionus, kaip į nemylimus posūnius ir jie sulauks tiek pat dėmesio, kiek dabar jo gauna didieji miestai“, – apibendrino J. Pinskus.