Prezidentas Gitanas Nausėda ir Lietuvos miestų merai, prezidentūros kanceliarijos nuotrauka

Lietuvos regionų partijos parlamentarų iniciatyva sulaukė ir prezidentūros palaikymo

Lietuvos regionų partiją Seime atstovaujantys jos pirmininkas Jonas Pinskus ir buvęs žemės ūkio ministras Andrius Palionis praėjusį ketvirtadienį, gegužės 2 d., įregistravo „Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo“ pataisas, numatančias šiuo metu bankams galiojančio solidarumo mokesčio pratęsimą.

Gegužės 3 d. Prezidentas Gitanas Nausėda patikino, kad pritaria, jog šis, bankams bei finansinėms institucijoms taikomas mokestis galiotų ir toliau.

„Turime pirmiausia ieškoti šaltinių, kad ne tik žmonės, bet ir verslo bendruomenė plačiau prisidėtų. Manau, kad bankai taip pat yra verslo bendruomenės sudėtinė dalis, – praėjusį penktadienį sakė perrinkimo siekiantis šalies vadovas. – Tiek apie bankų solidarumo įnašo pratęsimą, tiek apie galimą pelno mokesčio padidinimą aš pasisakyčiau teigiamai, nes mums reikia tvarių finansavimo šaltinių.“

Įdomu tai, kad po J. Pinskaus ir A. Paliono pateiktos iniciatyvos poziciją pakeitė ir taip pat į prezidentus pretenduojanti dabartinė šalies premjerė Ingrida Šimonytė. Anksčiau Vyriausybė teigė, kad pratęsti mokesčio neplanuojama, tačiau praėjusia savaitę I. Šimonytė pareiškė, kad diskusija dėl kitąmet baigsiančio galioti laikinojo bankų solidarumo įnašo pratęsimo nėra baigta.

2023-iaisiais įvestas įnašas skaičiuojamas nuo grynųjų palūkanų pajamų, daugiau kaip 50 proc. viršijančių vidutines ketverių pastarųjų metų pajamas. Bankai už 2023 metus sumokėjo daugiau nei 250 mln. eurų solidarumo įnašo, o už 2024-uosius jo gali būti sumokėta apie 220 mln. eurų.