Seimo nariai Andrius Palionis ir Jonas Pinskus

Seimo nariai Jonas Pinskus ir Andrius Palionis siekia priversti bankus dalintis pelnais

Lietuvos regionų partiją Seime atstovaujantys jos pirmininkas Jonas Pinskus ir buvęs žemės ūkio ministras Andrius Palionis ketvirtadienį, gegužės 2 d., įregistravo „Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo“ pataisas.

„2022 metais prasidėję pinigų politikos pokyčiai tapo greitai augančių EURIBOR palūkanų normų ir kredito įstaigų iš paskolų palūkanų gaunamų pajamų didėjimo priežastimi. Ypač tai buvo akivaizdu šalyse, kur vyrauja kintamosios paskolų palūkanų normos, – priminė J.Pinskus. – Lietuvoje daugiau negu 90 proc. paskolų gyventojams ir verslui suteikta taikant kintamąją palūkanų normą. Dėl to, kylant EURIBOR, tokiu pat dydžiu auga ir Lietuvos kredito įstaigų turimų paskolų portfelio palūkanų norma, kuri 2022 m. gruodį siekė 4,27 proc., 2023 m. gruodį pakilo iki 6,83 proc., o 2024 m. kovą buvo 6,84 proc. Be to, Europos Centrinio Banko 2022 metais pradėtos ženkliai didinti pagrindinės palūkanų normos iki šiol nėra mažinamos, o kredito įstaigos už didelį likvidžių lėšų perteklių gauna netipinio dydžio palūkanų generuojamas pajamas, todėl 2023 m. bankai Lietuvoje (po solidarumo įnašo ir kitų mokesčių) uždirbo 986 mln. eurų pelno arba du kartus daugiau negu 2022 m., kai jis siekė 491 mln. eurų.“

Nepaisant išaugusių bankų pelnų, dabartinė Lietuvos valdžia vis garsiau kalba, kad solidarumo mokesčio teks atsisakyti, nes taip numato galiojantys teisės aktai.

„Tačiau taip kalbėdama Vyriausybė „pamiršta“, kad įstatymus galima keisti, ką mes ir siekiame padaryti, todėl parengėme Lietuvos Respublikos laikinojo solidarumo įnašo įstatymo pakeitimo projektą, – patikslino politikas. – Seimui pateikėme siūlymą pratęsti laikinojo solidarumo įnašo taikymą ir 2025 metams visiems Lietuvoje įsteigtiems bei veikiantiems bankams, kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse licencijuotų bankų ir užsienio bankų filialams, centrinių kredito unijų finansinėms grupėms.

Jeigu Laikinojo solidarumo įnašo pratęsimas bus patvirtintas, tai leis gautomis lėšomis finansuoti svarbius krašto apsaugos projektus, kurie reikalingi neatidėliotinam Lietuvos nacionalinio saugumo užtikrinimui, neieškant tam kitų finansavimo būdų ar nedidinat mokesčių eiliniams šalies gyventojams.“