Lietuvos regionų partijos pirmininkas Jonas Pinskus

Finansų ministerija drauge su Lietuvos banku siekia pakeisti dabar galiojančią tvarką ir mėnesinį mokestį už bankų paslaugas sumažinti trečdaliu, nes iš pernai uždirbto rekordinio bankų pelno didžioji jo dalis gauta būtent iš mokėjimo paslaugų. Tuo pat metu bankų asociacija teigia, kad kadangi mokėjimo krepšelio kainą norima pririšti prie Minimaliosios mėnesinės algos, vis dar trūksta duomenų,

Prezidentas Gitanas Nausėda ir Lietuvos miestų merai, prezidentūros kanceliarijos nuotrauka

Lietuvos regionų partiją Seime atstovaujantys jos pirmininkas Jonas Pinskus ir buvęs žemės ūkio ministras Andrius Palionis praėjusį ketvirtadienį, gegužės 2 d., įregistravo „Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo“ pataisas, numatančias šiuo metu bankams galiojančio solidarumo mokesčio pratęsimą. Gegužės 3 d. Prezidentas Gitanas Nausėda patikino, kad pritaria, jog šis, bankams bei finansinėms institucijoms taikomas mokestis galiotų ir toliau.

Seimo nariai Andrius Palionis ir Jonas Pinskus

Lietuvos regionų partiją Seime atstovaujantys jos pirmininkas Jonas Pinskus ir buvęs žemės ūkio ministras Andrius Palionis ketvirtadienį, gegužės 2 d., įregistravo „Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo“ pataisas. „2022 metais prasidėję pinigų politikos pokyčiai tapo greitai augančių EURIBOR palūkanų normų ir kredito įstaigų iš paskolų palūkanų gaunamų pajamų didėjimo priežastimi. Ypač tai buvo akivaizdu šalyse, kur vyrauja

Lietuvos regionų partijos pirmininkas Jonas Pinskus

Valdantiesiems ir toliau svajojant apie papildomus mokesčius visiems Lietuvos žmonėms, Lietuvos regionų partija teigia, kad yra ir kitų būdų, kaip didinti šalies gynybos biudžetą. „Galvojant apie papildomą gynybos finansavimą, šalyje veikiantiems, iš esmės – ne lietuviško kapitalo bankams buvo įvestas solidarumo mokestis. Jie jį, kaip ir buvo galima prognozuoti, permetė ant žmonių pečių. Ir permetė

Posėdis

Lietuvos regionų partija nuolat pasisako ir pasisakys už krašto gynybos stiprinimą, tačiau ji nesutiko ir nesutiks, kad tai būtų daroma įvedant naujus ar didinat esamus mokesčius, taip skurdinant šalies žmones bei žlugdant verslus. „Valdantieji atsisako gynybai skirto bankų solidarumo mokesčio, tačiau nepasirūpina, kad bankai, kurie 2023 m. uždirbo 986 mln. eurų pelno arba du kartus

Premjerė Ingrida Šimonytė į pirmadienį surengtą susitikimą gynybos finansavimo klausimu sukvietė parlamentinių partijų, verslo organizacijų bei profesinių sąjungų atstovus. Konservatorių prezidiumas praėjusią savaitę priėmė gynybos stiprinimo veiksmų planą, kuriame numatyta iki 2030 m. įvesti visuotinį šaukimą, modernizuoti kariuomenę, plėsti gynybos pramonę, įrengti fortifikacijas ir t.t. „Tačiau susitikimo metu taip aiškiai ir nebuvo pasakyta, kokiomis lėšomis