Prabėgusį savaitgalį Lietuvos regionų partijos pirmininkas Jonas Pinskus ir atsakingasis partijos sekretorius Vytautas Kamblevičius aplankė Kelmės, Telšių, Plungės ir Palangos partijos skyrius. „Susitikome su skyrių aktyvais, aptarėme regionines problemas, numatėme veiksmų planą ateičiai, – kelionėje nuveiktais darbais dalinosi J. Pinskus. – Visi skyriai priėmė labai šiltai ir draugiškai. Diskusijos ir pokalbiai buvo konstruktyvūs, matėsi žmonių

Premjerė Ingrida Šimonytė į pirmadienį surengtą susitikimą gynybos finansavimo klausimu sukvietė parlamentinių partijų, verslo organizacijų bei profesinių sąjungų atstovus. Konservatorių prezidiumas praėjusią savaitę priėmė gynybos stiprinimo veiksmų planą, kuriame numatyta iki 2030 m. įvesti visuotinį šaukimą, modernizuoti kariuomenę, plėsti gynybos pramonę, įrengti fortifikacijas ir t.t. „Tačiau susitikimo metu taip aiškiai ir nebuvo pasakyta, kokiomis lėšomis

Sausio 23 d., kaip ir buvo žadėję, ūkininkai iš visos Lietuvos susirinko į Vilnių. Su jais susitikti vykęs Lietuvos regionų partijos pirmininkas Jonas Pinskus atkreipė dėmesį į tai, kad dabartinė valdžia bijo net taikaus žemdirbių protesto. „Pakeliui į sostinę sutikome traktorių koloną iš Širvintų, Ukmergės (Krikštėnų), Biržų rajonų. Nors visi važiavo tvarkingai ir apie jų

Peržvelgus dabartinės valdžios, kurios kadencija pagaliau eina link pabaigos, nuveiktus „darbus“, apima negeros nuojautos, kad Lietuvą skubama grąžinti atgal į feodalizmo laikus, kai klestėjo baudžiava, o paprastas žmogus buvo „pririštas“ prie konkrečios vietos ir neturėjo jokių teisių. Būtent taip bendrą šalies socialinę-ekonominę situaciją linkęs vertinti Lietuvos regionų partijos pirmininkas Jonas Pinskus. „Pažiūrėkime į naujausius „puikius“

Ukrainoje vykstantis karas aiškiai parodė, kad kovoti su tokia šalimi, kokia yra Rusija, net ir padedant Vakarų partneriams, nėra paprastas dalykas. Lietuvos regionų partijos pirmininko Jono Pinskaus nuomone, naivu būtų tikėtis, kad, galimo karinio konflikto atveju, viena Lietuva pajėgų sustabdyti Maskvos agresiją, todėl būtina galvoti apie kompleksines gynybos priemones. „Šiame kontekste man keistai nuskambėjo socialdemokratų

Aplinkos ministras, Liberalų sąjūdžio atstovas Simonas Gentvilas, komentuodamas akcizų suskystintoms naftos dujoms (SND) padidinimą pareiškė, kad nuo karo pradžios SND importas iš Rusijos augo 700 proc., kadangi tai yra Europos Sąjungos nesankcionuota prekė. Jis piktinosi, kad šias dujas perkantis verslas nėra „moralus“ ir teigė, kad sprendimas „apmokestinti Kremliaus eksportą“ yra teisingas. Lietuvos regionų partijos pirmininką

J. Pinskus: ar tikrai visi dirbsime iki mirties?

Nuo šių metų ir vyrai, ir moterys į pensiją išeis vėliau nei pernai. Vyrai – 64 metų ir 8 mėnesių – dviem mėnesiais vėliau, o moterys – 64 metų ir 4 mėnesių, t.y. 4 mėnesiais vėliau. „Sodros“ Komunikacijos skyriaus atstovė Malgožata Kozič sako, kad senatvės pensijos amžius bus ilginamas ir kitąmet, kol galiausiai bus pasiekta

Lietuvos savivaldybių visuomenės sveikatos stebėsenos rodiklių analizė rodo, kad didžiuosiuose miestuose gyventojai vidutiniškai gyvena ilgiau ir daugeliu atveju gyvenimo trukmė juose ilgėja, kai mažuosiuose miestuose gyvenama vis trumpiau. Palyginimui, Širvintų rajono savivaldybės gyventojų vidutinė gyvenimo trukmė 2022 metais siekė 73,5 metus ir buvo 4,4 metais trumpesnė nei tų, kurie gyvena Vilniuje. Per šešerius metus Širvintose

Lapkričio pabaigoje Lietuvos regionų partijos nariai Seime – Jonas Pinskus ir Andrius Palionis – Seimui pateikė nutarimo „Dėl pavedimo Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei atlikti valstybinį auditą“ projektą. Projekte buvo siūloma pavesti Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei iki 2024 m. gruodžio 1 d. atlikti valstybės valdomos įmonės akcinės bendrovės „Ignitis grupė“, valstybės valdomos įmonės akcinės bendrovės „Lietuvos

LRT paskelbė, kad net ketverius metus buvo žinoma, jog išvykę šalies piliečiai nori sugrįžti, o dabar pagaliau buvo išsiaiškinta, kas lemia tokį jų pasirinkimą. Apklausa parodė, kad dažniausia motyvacija grįžti tampa Lietuvoje augantys atlyginimai ir šeimyninės aplinkybės. LRT nurodė, kad „vis daugiau emigrantų grįžta dėl didėjančio atlyginimų“, tačiau neįvardino jokių konkrečių skaičių. Tai yra, akcentas