Diana Nausėdienė, Gitanas Nausėda, Živilė Pinskuvienė, Jonas Pinskus

Lietuvos regionų partija, tęsdama tradiciją tarybos posėdžius organizuoti skirtinguose šalies regionuose, šiandien savo narius subūrė Dzūkijoje, Alytaus rajone. Tarybos susirinkime Lietuvos regionų partijos taryba patvirtino abėcėlinį kandidatų sąrašą Europos Parlamento rinkimams, kurio lydere išrinkta partijos pirmininko pavaduotoja, Širvintų rajono savivaldybės merė Živilė Pinskuvienė. „Ačiū Lietuvos regionų partijai už pasitikėjimą. Priimu šį iššūkį, kuris man yra

Lietuvos savivaldybių visuomenės sveikatos stebėsenos rodiklių analizė rodo, kad didžiuosiuose miestuose gyventojai vidutiniškai gyvena ilgiau ir daugeliu atveju gyvenimo trukmė juose ilgėja, kai mažuosiuose miestuose gyvenama vis trumpiau. Palyginimui, Širvintų rajono savivaldybės gyventojų vidutinė gyvenimo trukmė 2022 metais siekė 73,5 metus ir buvo 4,4 metais trumpesnė nei tų, kurie gyvena Vilniuje. Per šešerius metus Širvintose

Šalies valdantiesiems vis garsiau kalbant apie galimą karinį konfliktą ir būtinybę jam ruoštis, Lietuvos regionų partijos pirmininkas Jonas Pinskus teigia pasigendantis kompleksinių sprendimų. „Nors Lietuvoje užsibrėžtas tikslas sukurti tinkamą priedangų tinklą, net jo realizavimas susiduria su iššūkiais. Lapkričio 17 d. duomenimis, pateiktais Vidaus reikalų ministerijos, šalyje iš viso yra 3220 priedangų. Vietos jose užtektų apie

Antradienį Seimo plenarinėje posėdžių salėje parlamentarai apsvarstė 2024 m. biudžeto projektą bei grąžino jį Vyriausybei tobulinti. Kažkokie pokyčiai jame yra tikėtini, tačiau įvertinęs biudžeto pristatymą bei žiūrėdamas į ateitį, Lietuvos regionų partijos pirmininkas Jonas Pinskus optimizmu netryško. „Man skaudžiausia ir jautriausia tema yra keliai, kadangi būtent jie daro bene didžiausią įtaką regionų socialiniam-ekonominiam atsigavimui. Na

Kelininkai neslepia, kad Lietuvos kelių ir kitos, kritiškai svarbios infrastruktūros būklė yra… kritinė. Nepaisant to, tiek Seimo valdantieji, tiek premjerės Ingridos Šimonytės vadovaujama šalies Vyriausybė į šią problemą linkę žiūrėti atsainiai. Reikiamo finansavimo keliams, tiltams ir viadukams iš kitų metų biudžeto taip pat, bent kol kas, nenorima skirti. Toks aplaidumas, Lietuvos regionų partijos pirmininko Jono

Kadangi Lietuvos pašto vykdoma reforma ir toliau kelia daug aistrų bei klausimų, pakomentuoti tai, kas šiuo metu vyksta, buvo paprašyta pačios institucijos. Lietuvos paštas, ne taip, kaip kokia nors Molėtų savivaldybė, į užklausą atsakė operatyviai, tačiau abejonių dėl reformos tikslingumo vis tiek liko. Pirmiausia Lietuvos paštas nurodė, kad jis neturi jokių išskirtinių sąlygų siuntų pristatymo

Lietuvos paštas toliau tęsia prieš keletą metų pradėtą reformą. Dažniausiai pastaroji siejama su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vadovavimo šaliai laikotarpiu, nors, tarkim, 2017 m. „valstietis“, tuometinis Susisiekimo ministras Rokas Masiulis teigė, kad pašto reformą pradėjo ankstesnioji, socialdemokratų Vyriausybė. Pastaruoju teiginiu galima suabejoti, kadangi 2016 metais tas pats Lietuvos paštas džiaugėsi, jog 2015 metais uždirbo