Vienas svarbiausių Lietuvos regionų partijos prioritetų – investicijos regionuose

              LR Seimo nario, Lietuvos regionų partijos pirmininko Jono Pinskaus iniciatyva, Lietuvos regionų frakcijos posėdyje  pristatytas ir išsamiai išdiskutuotas itin svarbus projektas šalies regionams, kaip planuojama pritraukti šalies bei užsienio investuotojus į mažesnes savivaldybes –  „Pasiūlymų dėl teritorijų, skirtų naujoms investicijoms pritraukti ir esamoms plėsti, vystymas iki 2030 m.“.

           Posėdyje dalyvavo ir planą pristatė Jovita Neliupšienė, Ekonomikos ir inovacijų viceministrė, Gina Jaugielavičienė, Ekonomikos plėtros departamento vyr. patarėja, Tadas Jagminas, „Investuok Lietuvoje“ projektų valdymo departamento direktorius.

           Anot Lietuvos regionų partijos pirmininko Jono Pinskaus, ne kartą viešai jo keliamas klausimas vis dar lieka probleminis ir nesprendžiamas – savivaldybėse nėra didelių ir taisyklingos žemės sklypų (apie 100 ha), kurie reikalingi stambiems investuotojams. Dar viena problema – šalies savivaldybės įvardijamos kaip lyderės ir iniciatorės, kad pritrauktų investuotojus, bet jos ir taip patvirtindamos vadinamuosius išgyvenimo biudžetus, turi parūpinti reikiamo dydžio sklypą, užtikrinti bent minimalią infrastruktūrą, kuri būtų patraukli investuotojui. Už tai valstybė kompensuoja viso labo 5 proc. patirtų išlaidų!

           „Dar vienas ne mažiau svarbus aspektas – žmogiškieji ištekliai. Laimi tos savivaldybės, kuriose esančiuose profesinio rengimo centruose ruošiama pakankamai inžinerinės srities specialistų, kurie galėtų dirbti vietoje nevežant jų iš aplinkinių regionų. Šiuo metu į Vilnių iš įvairių regionų dirbi atvyksta apie 100 tūkst. žmonių, todėl ypač aktualu darbo vietas kurti vietose taip išvengiant nepatogumų“, – sakė J. Pinskus.

            Anot planą pristačiusių rengėjų, iš 66 Lietuvoje esančių urbanistinių centrų tėra 22, kuriuose numatoma pramoninė veikla. Kai kurios savivaldybės yra parengusios galimybių studijas apie jų teritorijose galimas investicijas, kitos, deja, delsia, nors šansų, galimai, turi visos. Pristatyta ir naujovė – kelios to paties regiono savivaldybės gali vystyti funkcines zonas, tačiau turi būti bendras projektas stiprinant ir vienijant regioną.

        Po pristatymo – netrumpa diskusija, kadangi teoriškai planas patrauklus, prioritetai ir laukiami rezultatai – irgi, atliktas darbas ir diskutuojant su savivaldybių merais, tačiau realybė – kiek kitokia.

           Jonas Pinskus pabrėžė, kad trūkstant 70 – 100 ha sklypų Lietuva jau prarado daugiau nei dešimt stambių investuotojų. „O juk aplink stambius investuotojus galėtų kurtis satelitinės įmonės aplinkinėse savivaldybėse tokiu būdu kuriant vadinamąją „stuburinę“ sistemą“, – jau ne pirmą kartą akcentavo tokią galimybę LR Seimo narys.

           Jo pavaduotojas Andrius Palionis kėlė klausimą apie galimybę įsigyti privačių sklypų, esančių aplink valstybinius sklypus, arba tartis su LR Žemės ūkio ministerija, kad būtų peržiūrimos jai priklausančios teritorijos, nes kai kuriose jų yra vykdomi nepelningi ar jau bankrutuojantys verslai.

          Jonas Pinskus domėjosi, ar negalima sekti Lenkijos pavyzdžiu, kur dideliuose miestuose įkurtos laisvosios ekonominės zonos (LEZ) turi savo filialus mažesnėse savivaldybėse. Atsakymas vėl tas pats – dėl to turi tartis savivaldybės, pavyzdžiui, Kaunas ir Jonava, be to, reikėtų keisti įstatymus. Beje, teisės aktus reikėtų keisti ir dėl to, kad iki šiol nėra žemės reguliavimo modelio. „Bet juk esame LR Seime, teikite siūlymus, viskas išsprendžiama“, – ragino J. Pinskus.

           Apibendrinant galima teigti, kad nors diskusijos būta gana įdomios, vis tik išlieka daugiau klausimų nei atsakymų, tačiau Lietuvos regionų frakcija LR Seime, Lietuvos regionų partija  pasirengusi pagelbėti skatinant investicijas regionuose, didinant darbo našumą, kuriant naujas darbo vietas, keičiant įstatyminę bazę. Svarbiausia – susikalbėjimas, diskusijos, bendras darbas, realios situacijos vertinimas.