Ukrainoje vykstantis karas aiškiai parodė, kad kovoti su tokia šalimi, kokia yra Rusija, net ir padedant Vakarų partneriams, nėra paprastas dalykas. Lietuvos regionų partijos pirmininko Jono Pinskaus nuomone, naivu būtų tikėtis, kad, galimo karinio konflikto atveju, viena Lietuva pajėgų sustabdyti Maskvos agresiją, todėl būtina galvoti apie kompleksines gynybos priemones.
„Šiame kontekste man keistai nuskambėjo socialdemokratų Seimo frakcijos bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narės Dovilės Šakalienės viešas pareiškimas, kad Rusija per kelerius artimiausius metus gali sustiprėti tiek, jog ryžtųsi agresijai prieš Lietuvą, todėl esą būtina šalies gynybos biudžetą didinti dabartinių 2,5 proc. iki 3,5 proc. nuo BVP. Visiškai sutinku, kad šalies gynyba reikia rūpintis, tačiau nesuprantu, kodėl apie tai viešai kalba psichologo išsilavinimą turinti vaikų atiminėjimo reformos, kurią specialistai įvertinto kaip ilgalaikį antikonstitucinį ir antivalstybinio šios veikėjos veikimo prieš šeimos institutą padarinį, iniciatorė. Mano supratimu, tokių klausimų sprendimą privalu patikėti karybos srities specialistams, – akcentavo politikas. – Kaip jau esu minėjęs, krašto gynyba yra ne vienas atskiras veiksnys, o priemonių visuma. Viena tokių priemonių – mūsų pajėgumus stiprinantis Vokietijos brigados dislokavimas. Taip pat reikia galvoti apie bendrą gynybos su latviais, estais ir lenkais sistemą bei artimesnę integraciją su kitomis NATO šalimis, nes vieni mes nei būsime saugūs, nei pajėgsime ilgai kovoti su Rusija.“
Valstybei ir taip sunku, tad užuot toliau alinus šalį, politiko nuomone, reikia parengti rimtą gynybinę strategiją ir numatyti jos realizavimo būdus.
„Latvija išlaidas gynybai iki 3 proc. planuoja padidinti iki 2027-ųjų, Estija 3 proc. ribą yra nusiteikusi pasiekti šiemet, tokį biudžetą turėjusi Lenkija dabar jį didina iki 4 proc., tačiau pažiūrėjus į tai, kaip lenkai tvarkosi, tampa akivaizdu, jog pinigai naudojami tikslingai, o lenkų ambicijos – turėti galingiausią sausumos kariuomenę Europoje – yra pagrįstos, – teigė J. Pinskus. – Ir visai kitaip situacija atrodo Lietuvoje, kur valdantieji tik kalba apie biudžeto didinimą, tačiau iš jų veiksmų matome, kad neturi aiškios gynybinės vizijos. Tai lemia, kad tik gavę papildomai pinigų, jie skuba pirkti tai, kas pasitaiko po ranka, o ne tai, kas tikrai pasitarnautų krašto gynybai, ką akcentuoja ir karybos specialistai. Taip pat keista, kai valdantieji nesutaria tarpusavyje ir transliuoja visuomenei skirtingas žinutes. KAM vadovas konservatorius Arvydas Anušauskas sako, kad Rusija nepuls, o URM vadovaujantis Gabrielius Landsbergis ir esą opozicijai priklausančių, tačiau visuomet „teisingai“ nubalsuojančių socialdemokratų atstovė viešai teigia ką kitą. Esą opozicijai, nes, faktiškai, Seime konservatoriai ir socialdemokratai veikia išvien, todėl jiems ir pavyksta prastumti neaišku kam naudingus įstatymus.“
Lietuvos regionų partijos pirmininko nuomone, tokiuose plačiai ištransliuojamuose pareiškimuose galima įžvelgti ir daugiau „povandeninių akmenų“.
„Viešos diskusijos apie tai, jog kariniam biudžetui reikia daugiau pinigų (kas, tikėtina, suponuoja naujus mokesčius) bei gąsdinimai, jog Rusija puls greičiau, negu teigia karo srities ekspertai, neigiamą poveikį daro ne tik žmonėms, bet ir verslams. Pastarieji Lietuvoje niekaip negali atsigauti po kovindinės pandemijos ir energetinių išteklių kainų šuolio, o dabar dar prisideda ir potencialių investuotojų atgrasymas, nes kas norės ateiti į kraštą, kurį tuoj tuoj užpuls kita šalis? Karas yra jautri tema, todėl apie tai reikia kalbėti atsakingai, patikint tokias užduotis specialistams ir gerai pasveriant kiekvieną viešai ištariamą žodį. O tokie pareiškimai, kokiais svaidosi mūsų valdantieji, nebejotinai situaciją tik blogins ir turės ilgalaikių neigiamų pasekmių“, – apibendrino J. Pinskus.