Premjerės Ingridos Šimonytės patarėjas ekonomistas Raimondas Kuodis pareiškė, kad patenkinus streikui besiruošiančių mokytojų reikalavimus ir jų algas padidinus iki 1,3 vidutinio šalies darbo užmokesčio, nuskriaustos liktų sveikatos ir socialinė apsauga.
Savo asmeninėje „Facebook“ paskyroje jis atkreipė dėmesį tiek į švietimo sistemos, tiek bendrai į viešuosius valstybės finansus. Ekonomistas pabrėžė, kad Lietuvoje švietimo finansavimas nė kiek nenusileidžia šios srities finansavimui kitose Europos Sąjungos šalyse, o išlaidos švietimui sudaro tokią pačią bendrojo vidaus produkto dalį, koks yra ES vidurkis.
Lietuvos Regionų partijos (LRP) pirmininkas Jonas Pinskus tokius premjerės patarėjo teiginius įvertino skeptiškai.
„Vyksta tai, ką nuolat matėme per visą dabartinės valdančiosios koalicijos, kurioje be konservatorių dar yra liberalai ir laisviečiai, veiklos laikotarpį – gąsdinimai ir visuomenės priešinimas.
Užuot pripažinę savo klaidas ir prisiėmę atsakomybę dėl susidariusios padėties, valdantieji toliau skaldo visuomenę ir dabar, stengdamiesi paslėpti savo nemokšišką vadovavimą, bando supriešinti mokytojus bei pensininkus“, – teigė J. Pinskus.
Kita vertus, pasak jo, tokios atomazgos ir buvo galima tikėtis.
„Jau prieš porą metų rimti ekonomistai ir politologai perspėjo, kad Lietuva nėra pajėgi atlaikyti ketverius metus truksiančio konservatorių vadovavimo. Jeigu lygintume šalies biudžetą su pyragu, tai kiekvienas, mąstantis blaiviai, supranta, kad kai ateis metas jį dalinti, būtų gerai, jog „pyragas“ būtų kaip galima didesnis ir jo užtektų visiems – mokytojams, pensininkams, medikams, pareigūnams. Deja, dabartinė šalies valdžia, sąmoningai ar ne, bet darė viską, kad „pyragas“ mažėtų, – vaizdžiai situaciją apibūdino LRP pirmininkas. –
Iš pradžių buvo nustekenti ar net uždaryti didieji mokesčių mokėtojai – „pyrago kepėjai“ – „Lifosa“, „Azotas“, Lietuvos geležinkeliai, Klaipėdos jūrų uostas. O kiek dar bankrutavo mažesnių, tačiau irgi mokesčius mokėjusių įmonių?
Tačiau, nepaisant to, valdantieji ir toliau daro viską, kad kitas svarbus biudžeto ramstis – smulkus ir vidutinis verslas – trauktųsi iš šalies arba užsidarytų. Verslas ir taip patiria sunkumų dėl išaugusių energetinių išteklių kainų ir besitraukiančių rinkų, tačiau valdžia, užuot jam padėjusi, siunčia mokesčius bet kokia kaina pasirengusius išmušti tikrintojus. Nesugebėdami pažvelgti toliau antro galo ir narkotikų įteisinimo reikalų, valdantieji toliau veikia vadovaudamiesi ne logika ir ekonomikos dėsniais, bet savo ambicijomis, o tokių veiksmų pateisinimui pasitelkia įtakotukus ir realios padėties nesugebančius įvertinti patarėjus.“