Peržvelgus dabartinės valdžios, kurios kadencija pagaliau eina link pabaigos, nuveiktus „darbus“, apima negeros nuojautos, kad Lietuvą skubama grąžinti atgal į feodalizmo laikus, kai klestėjo baudžiava, o paprastas žmogus buvo „pririštas“ prie konkrečios vietos ir neturėjo jokių teisių.
Būtent taip bendrą šalies socialinę-ekonominę situaciją linkęs vertinti Lietuvos regionų partijos pirmininkas Jonas Pinskus.
„Pažiūrėkime į naujausius „puikius“ valdančiųjų sprendimus. Konkrečiau – į leidimą gamtosaugininkams ne tik stabdyti automobilius patikrai, bet ir, radus pažeidimų, juos konfiskuoti, o „teršėjui“ paskirti baudą. Tai yra, žmogus ne tik nukentės finansiškai, nes neteks transporto priemonės, už kurią turės dar ir susimokėti, bet garantuotai patirs ir psichologinį stresą, – nurodė politikas. – Ir tai vyksta tuo pat metu, kai Lietuvos keleivių vežimo asociacijos prezidentas Gintaras Nakutis perspėja, jog tolimesnis jau pusmetį vykdomos reformos įgyvendinimas gali sunaikinti atokesnius maršrutus. Aišku, valdančiųjų paskirtas susisiekimo ministras Marius Skuodis nepritaria kritikai dėl keleivių vežimo autobusais reformos, tačiau skaičiai kalba patys už save – per 7 praėjusių metų mėnesius iš tolimojo susisiekimo autobusais rinkos pasitraukė 5 įmonės, kas lėmė maršrutų skaičiaus mažėjimą, kadangi rinkoje likusios įmonės nori dirbti tik pelninguose maršrutuose. Tai patvirtino ir Šilalės rajono meras Tadas Bartkus, pasak kurio, per pastaruosius trejus metus iš rajone buvusių 17 maršrutų liko tik 6, o metų pabaigoje bus panaikintas ir maršrutas į Vilnių. Kitaip sakant, Šilalė liks be tiesioginio susisiekimo su didžiaisiais miestais. Ir bijau, kad maršrutų mažėjimo tendencija, įvertinus tiek žmonių perkamosios galios smukimą dėl nuolat augančių kainų, tiek toliau prastėjančią duobėtų Lietuvos kelių ir byrančių tiltų bei viadukų būklę, gali tik stiprėti.“
Priminė jis ir kitus „geriausia, kas nutiko Lietuvai“ „pasiekimus“.
„Šalies ekonomika, nepaisant ministrės Aušrinės Armonaitės pažadų ir gražių kalbų, stagnuoja, nes investicijas stabdo nesibaigiančios jos koalicijos partnerių kalbos apie artėjantį karą. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, kuriai šiuo metu vadovauja Gintautas Jakštas, vieną po kitos rajonuose uždarinėja mokyklas ir žada dar labiau mažinti jų skaičių. Apie tai, jog po VRM vadovės Agnės Bilotaitės „iniciatyvų“ regionai liks be policininkų, net galvoti nesinori, – faktus vardino J. Pinskus. – O dabar pažiūrėkime į visą situaciją iš kito kampo. Didžiąją Lietuvos automobilių parko dalį vis dar sudaro senas arba labai senas transportas. Tai reiškia, kad, vadovaujantis naujuoju įstatymu, esą turinčiu užtikrinti mažesnę aplinkos taršą, dalis savininkų gali likti be automobilių. Miesto gyventojams tokiu atveju dar lieka viešasis transportas, o regionai, kaip matome, nebeturi ir jo, todėl jų gyventojams pasiekti didžiausiuose miestuose esančias švietimo ar gydymo įstaigas tampa problema. Galiu klysti, bet man visa ši situacija vis labiau primena viduramžius, kuomet paprastas žmogus gimdavo, dirbdavo ir mirdavo savo kaime, o išvykti iš jo galėjo tik su pono leidimu. Dabartinių valdančiųjų pastangomis beveik turime tą patį – nesaugius, be švietimo ir medicininės pagalbos paliktus regionus, kurių gyventojai didžiuosius miestus galės pasiekti nebent pėsčiomis, nes arklių kaimuose irgi, faktiškai, nebeliko. Todėl labai svarbu per rinkimus vėl „neužlipti ant to paties grėblio“ ir tikėtis, kad vienos naujos Vyriausybės kadencijos užteks atitaisyti bent dalį dabartinių valdančiųjų pridarytų „kliurkų“.