Dar 2021 metų lapkritį Lietuvos Respublikos Seimo nariai iš Lietuvos regionų partijos – Jonas Pinskus ir Andrius Palionis, inicijavo ir parengė Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio pakeitimo projektą. Juo buvo siūloma valstybiniuose parkuose esančiuose miškuose uždrausti atvejinius ir plynuosius kirtimus. Teiktas projektas turėjo labai aiškų tikslą – išsaugoti ir gausinti Lietuvos miškus.
Pasiūlymas buvo pateiktas atsižvelgiant į tai, kad 2021 metais Lietuvoje realūs miškų kirtimo mastai apie 2,5 karto viršijo tvaraus miškų naudojimo normas. Atvejiniai ir plynieji kirtimai valstybiniuose parkuose jau tada darė didelę žalą visai biologinei įvairovei – ji buvo stumiama iš įprastų buveinių ir verčiama taikytis prie pakitusių gyvenimo sąlygų.
Ypatingai daug žalos tokie kirtimai daro valstybiniams parkams priskirtuose miškuose, kuriuose gyvena retos, nykstančios, į Raudonąją knygą įrašytos žinduolių, paukščių, vabzdžių ir kitų gyvų organizmų rūšys. Minėta aplinkybė lemia tai, kad ypač svarbu sustabdyti milžinišką neigiamą poveikį ekosistemai darančius plynuosius kirtimus.
Remiantis geraisiais užsienio šalių pavyzdžiais ekologiniu rekreaciniu požiūriu vertingiausius miškus (tokių Lietuvoje yra nemažai) būtina pritaikyti sveikatinimui ir poilsiui. Toks sprendimas generuotų papildomas pajamas išsaugant ir vis labiau mažėjančius žaliuosius plotus. Tarkim Vokietijoje pajamos iš tokių miškų 200 kartų viršija pajamas, gaunamas pardavus medieną. Šioje veikloje aktyviai dalyvauja ir iš jos užsidirba valstybinio miškų sektoriaus darbuotojai.
Už tokių projektų įgyvendinimą atsakinga tarptautinė organizacija ISFT (International Forest Therapy Society) nurodo, kad Lietuva minėtai veiklai yra puikiai tinkama, o joje dalyvaujantiems valstybinio miškų sektoriaus darbuotojams sukuriamos nuolatinės darbo vietos, kadangi mišką reikia ne kirsti, o jo rūpintis. Taip pat sukuriama daug gerai apmokamų darbo vietų regionų gyventojams ir verslininkams. Galiausiai tokie sprendimai prisideda prie krašto žaliosios ekonomikos klestėjimo. Kadangi šiai veiklai būtini didesni vientisi brandaus miško masyvai, privalu skubiai stabdyti kirtimus vertingiausiuose miškuose. Pirmiausia – valstybinei priklausančiuose nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose, kuriuose būtina išlaikyti vientisus miško masyvus.
Minėtu įstatymo pakeitimo projektu siekiama apsaugoti jautrią biologinę Lietuvos įvairovę nuo neigiamo ūkinės veiklos poveikio, mažinti dėl vykdomų plynųjų kirtimų atsirandančią žalą ekosistemoms bei mažinti tokių kirtimų daromą vizualinę žalą.
Pažymėtina, kad ypatingas dėmesys turi būti skiriamas vertingųjų miškų apsaugai ir saugomoms teritorijoms. Taip pat siekiama užtikrinti, jog nebūtų daromas neigiamas poveikis žmonių gyvenamajai aplinkai, kraštovaizdžiui ir ekosistemai. Prioritetu, kalbant apie Lietuvos miškus, turi būti tvarus jų naudojimas.
Deja, 2021 m. gruodį projektui po pateikimo pritarta nebuvo. Nepaisant to, Seimo nariai J. Pinskus bei A. Palionis nenuleido rankų, todėl po antrojo pateikimo 2022 m. balandį projektas sulaukė reikiamos Seimo narių paramos. Visgi ir to neužteko, kad jis pasiektų svarstymo stadiją. Tikėtina dėl to, jog projektą rengė opozicinės partijos atstovai, Vyriausybė, kuri ne tik nestabdo, bet netgi skatina Lietuvos miškų niokojimą, pateikė neigiamas išvadas, o pats projektas dar nėra apsvarstytas Seimo Aplinkos apsaugos komitete.
Stebint kas šiuo metu vyksta tiek paprastuose miškuose, tiek saugomose teritorijose, tampa akivaizdu, jog Seimo narių J. Pinskaus ir A. Palionio dar 2021 metais siūlytas projektas buvo puiki priemonė išvengti drastiškų plynųjų miškų kirtimų. Matyt tai ir buvo pagrindinė neigiamos dabartinės Vyriausybės išvados, kuri visur mato tik pinigus, todėl vis agresyviau bruka nekilnojamojo turto mokestį bei leidžia toliau naikinti Lietuvos „žaliuosius plaučius“, priežastis. Įvertinus tai, vilčių, kad projektas bus patvirtintas dar šios kadencijos Seime, kasdien mažėja. Kita vertus, norisi tikėti, kad kitąmet, kai Lietuva vėl rinks valdžią, į ją pateks atsakingi piliečiai, suprantantys, jog nukirsti medį galima per valandą, tačiau auginti jį reikia visą gyvenimą ir projektui, sukuriant Lietuvos miškams patikimą apsaugą, bus pritarta.