Jonas Pinskus: Vyriausybės krizės kulminacija – švietimo ministro nebus!

Lietuvos regionų partija ne kartą akcentavo, kad pagrindinis vis dar valdžioje esančios koalicijos – konservatorių, liberalų ir laisviečių – tikslas yra Lietuva be ekonomikos, be užsienio politikos, be kelių, be tiltų, be medicinos paslaugų, be švietimo, be jaunimo, be ateities, o vienintelis apčiuopiamas jų „darbas“ – nuolatinis mokesčių didinimas.

Tai jie nuolat patvirtinta savo veiksmais. Štai trečiadienį premjerė Ingrida Šimonytė pareiškė, kad kandidatūros į švietimo, mokslo ir sporto ministrus galima tikėtis nebent vasarą – kada dešiniųjų Vyriausybė turės išrinktam prezidentui grąžinti įgaliojimus. Todėl, pažymi šalies vadovo posto siekianti I. Šimonytė, šiuo metu pamaina atsistatydinusiam Gintautui Jakštui nėra ieškoma.

Lietuvos regionų partijos pirmininko Jono Pinskaus toks vis dar Vyriausybės vadovės pareiškimas nenustebino.

„Ne kartą pabrėžiau, kad prie dabartinės valdžios Lietuvoje nebeliko vietos nei švietimui, nei sportui, o ugdymas, ką rodo ir pastarojo meto egzaminų bei tarpinių patikrinimų rezultatai, tapo parodija. Dabar tai patvirtino ir pati premjerė: jeigu buvusio krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko įpėdinis buvo rastas per kelias dienas, tai Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, iš kurios pabėgo jau antras konservatorių ministras, vadovo neturės mažiausiai iki vasaros. Tai yra, iki to laiko, kol pasibaigs visi egzaminai gimnazijose ir bendrojo lavinimo įstaigose bei stojamieji į aukštąsias šalies mokyklas, – niūrias perspektyvas įvardino J. Pinskus. – Ir bijau, kad tai daroma tyčia. Nepaisant visų valdančiųjų kalbų, jog švietimas jiems yra prioritetas, jų darbai rodo priešingai: uždaromos regioninės mokyklos, vis nerimsta pedagogų streikai, elementariai trūksta vadovėlių, nuolat keičiama niekam nesuprantama egzaminų tvarka ir galiausiai – pagrindinė švietimą bei ugdymą kuruojanti institucija keliems mėnesiams paliekama be vadovo. Vilties suteikia nebent tai, kad per dabartinę savo kadenciją valdantieji galutinai nespėjo sugriauti visos švietimo sistemos, bet ar verta rizikuoti suteikiant jiems antrą progą rudenį?“